vangus

vangùs, -ì adj. (4) K 1. Lex92,104, Q588, R, R323,364, MŽ, MŽ317,432,473, KI91, K, Š, Rtr, Brš, Dt, Trg, Stl, Krp tingus, nepaslankus, nerangus, neveiklus: Vangus pri darbo N. [V]angùs pri darbo: kol privarai, prakaitas išmuša DūnŽ. Jijė nevangì į darbą, t. y. nevengia, netingi J. O tie ir ant rankų darbų vangūs, ir jų laukai pūsti Ns1833,2. Jis vangùs kelti DŽ. Vangì eisena NdŽ. Vangùs vaikas: niekur nepasisiųsi Jrb. Kad tu tik nebūtum toks vangùs Sg. Kas jau vangùs, tas jau baisus žmogus Dov. Kad nebūtumėt vañgūs, atsikeltumėt anksti ir nuvažiuotumėt Skr. Jis teisingas vyras, tik baisiai vangùs Gs. Vangùs aš rašyt, vis atidėlioju Jd. Skolas mokėti ponai didžiai vangūs rš. Kaip vangus aš esmi tavo žodį tardyti? srš. Pažadėjimu, kaimyn, esi labai greitas, ale attesėjimu didžiai vangùs Klp. Vangus kai meška LMD(Žg). Senas vaikis, [v]angùs pry žanatvės DūnŽ. Vangùs vesti KŽ. Kad aušra jau pasirodė, užtekės ir saulė: tada kelsis ir vangiųjų darbininkų gauja A1884,317. Iš vangaus tapo jisai judriu V.Piet. Vyzdys išsiplėtęs, jo reakcijos vangios P.Aviž. Aš nevelyčiau, kad mūsų krikščionys tokie vangučiai būtų, kurie beveik pradžioj apsistotų ir toliaus nežengtų brš. | Vañgų arklį pakinkysim Kbr. Vangiù arkliu greit nepavažiuosi Up. Laukis (arklys) vangùs, reik botago Rs. | prk.: Apniukusią dieną, per darganą ir lietų, iš patrakės kyla vangūs dūmai, žybčioja ugnis rš. Vyručiai artojai, akis prasitrinkit, snūdumą nuo savęs nukrėskite vangų A1886,1. ^ Ateitinė labai vangi, praeitinė permier skubri LTR. Nebūk per daug vangùs, ba kiaulė suės, ir nebūk per daug bistrus, ba akis išdegsi Vlkv. Vangùs jautis botago nebijo Dkš.

vangù n. NdŽ, Jnk, vañgu; K: Vangù išeiti, kad šalta, šlapia J. Kai šiltà, tai pasidaro labai vañgu Vdžg. Šaltam kambary vangù keltis Vl. Viskas jau ne tei, senatvė[je] vañgu [p]Erž. vañgiai adv. KI424, KII79,144, K, KŽ: Vyrai vañgiai paklauso patarimo NdŽ. Taip [v]añgiai kelas Lkv. Saulius vangiai pakelia akis V.Bub. Vañgiai dirbdamas ir par dvi dieni to nenudirbsi Šlu. Vangiai ėjo iš pradžių šnekos apie atsitikimą, dėlei kurio buvo kviesti V.Piet. | prk.: Pavasaris ėjo labai nenorom, vangiai, apsigaubęs ūkanomis J.Mik. Diena tęsėsi vañgiai NdŽ.

2. keliantis baimę, baugus; baisus: Stoja naktis ploščiu juodu apsidengus, kožnam gyvam jos paveikslas yra vangus rš.

vangù n., vañgu; LTR(Rod): Vangù būti vienam stubo[je] J. Vañgu tamsią naktį važiuot Vdžg. Naktį vangù vaikščioti Skdv. Vangu tol, kol gaidžiai negieda Vlk. Vangù vienai sėdėt pas nebaštiką Arm. Kol jauni buvo, dabar jiems vañgu [auginti vaikaičius] Erž.

3. Kltn, Lk sunkiai įveikiamas, nepasiduodantis; gajus: Kitas žvėrỹs vangùs užmušti Krž. Pacas užvis vangesnis užmušti Šauk. ║ sunkiai išgydomas: Votys – vangì liga Trg. 4. NdŽ neskanus, negardus (apie alų).